Noriu kuo daugiau įgyti patirties, kuo daugiau pamatyti įvairesnių atvejų ir neleisti laiko veltui

virginija„Tai ir yra tikroji praktika, turiu pati galvoti, kaip padėti gyvūnui, surasti sprendimą, nėra kam perleisti darbų. Labai džiaugiuosi, kad manimi taip pasitiki, kad per prieš tai buvusias praktikas užsitarnavau ūkio valdžios pasitikėjimą, ši praktika leidžia man save išbandyti“ – įspūdžiais dalijosi būsima veterinarijos gydytoja Virginija, kitais metais rankose turėsianti diplomą.

Į ŽŪB  „Kiemeliai“ važiuoji jau 3 metus iš eilės. Kuo šis ūkis tau patinka?

Išskirčiau du pagrindinius veiksnius, kodėl važiuoju į šį ūkį ir kodėl jis man patinka. Pirmiausiai, tai yra vet. gydytojas, kurio patirtis yra begalinė, kuris yra puikus praktikos vadovas, iš jo semiuosi žinių ir patirties. Patinka, kad jis taip išsamiai paaiškina, visus man rūpimus klausimus, pamoko, kaip geriau atlikti manipuliacijas su gyvūnais, smagu, kad su juo galim padiskutuoti veterinariniais klausimais. Labai džiaugiuosi, kad susipažinau su šiuo vet. gydytoju, kad jis visuomet man padeda, net studijų metu, jei man atsiranda, koks klausimas ar neaiškumas, bet kada galiu jam paskambinti ir jis visuomet man padės. Toliau skaityti „Noriu kuo daugiau įgyti patirties, kuo daugiau pamatyti įvairesnių atvejų ir neleisti laiko veltui“

Emocijų daug, patirties dar daugiau!

agniete1„Praktika – suteikia įgūdžių ir neleidžia užsisėdėti vietoje. Antroji mokslo metų vasara praleista ŽŪB ,,Pelaniškiai“, atvėrė man duris į stambiųjų ūkių gyvenimą. Pamačiau tikrai daug, ir išbandžiau taip pat daug naujo“ – džiaugėsi Agnietė.

Oficialiai dirbau selekcininke, tačiau buvo sudarytos galimybės išbandyti ir kitokių darbų: nuo vaistų leidimo iki melžimo, nuo karvių varinėjimo iki veršelių girdymo. Emocijų daug, patirties dar daugiau!

Per šį laiką praleistą ūkyje susipažinau su stambiųjų ūkių gyvenimu, jo darbų organizavimu, bei veikla prasidedančios nuo ankstyvo ryto ir galinčios užsibaigti vėlai vakare ar net vykti per visą naktį. Iki šiol buvo tekę susidurti su nedidele banda, tačiau įsitikinau, jog nesvarbu ar mažoje, ar didelėje fermoje – karvė toks pat unikalus, protingas ir smalsus gyvūnas. Toliau skaityti „Emocijų daug, patirties dar daugiau!“

Gimiau žinodamas, kad būsiu veterinaras

pauliusBūsimasis  LSMU VA trečiakursis Paulius visą liepos mėnesį gamybinės praktikos žinių sėmėsi Labūnavos ŽŪB.

Papasakok apie save ir savo pomėgius.

Esu iš Panevėžio, bet pastaruosius 2 metus, kiek laiko jau studijuoju, gyvenu vien tik Kaune –  tai galiu pradėti save vadinti Kauniečiu :). Progai atsiradus niekada nesakau ne krepšiniui, futbolui ir kitoms sporto šakoms.

Kodėl nusprendei studijuoti veterinariją?

Kaip mėgstu sakyt „gimiau žinodamas, kad būsiu veterinaras“ .Vaikystę praleidau kaime gyvūnų apsuptyje,  manau tai ir  įtakojo, jog stodamas į pasirinkimų sąrašą rašiau vieną vienintelį dalyką  – veterinarinę mediciną. Toliau skaityti „Gimiau žinodamas, kad būsiu veterinaras“

Mano didelei nuostabai man netgi patiko dirbti ir gyventi kaime

jurgita2Jurgita buvo pirmoji studentė išvykusi atlikti savanoriškos praktikos į Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovę pagal Žemės ūkio praktikų akademijos vykdomą socialinį projektą. Birželio pirmomis dienomis Jurgita jau sukinėjosi bendrovės fermose, kuriose auginama virš 2000 galvijų. Po pusantro mėnesio trukusios praktikos būsima Gyvulininkystės technologijų magistrantūros antrakursė jau namie. Jurgita mums papasakojo apie patirtus džiaugsmus ir vargus ir pridūrė, kad tikrai buvo verta dalį savo atostogų skirti gamybinei praktikai.

 

Pirmiausiai paprašiau Jurgitos smulkiai papasakoti jos darbo dieną. Kada kėlėsi, kokius darbus dirbo, ką naujo išmoko, kas padarė didžiausią įspūdį, kas labiausiai patiko praktikoje.

Net nebuvau įsivaizdavusi, kaip dirbama tokioje didelėje bendrovėje. Labai nerimavau, kaip man seksis ten pritapti prie darbuotojų. Bet pasirodo be reikalo, nes jie nemažiau už mane pergyveno ir nerimavo. Aš buvau pirmą kartą praktikai priimta studentė.
Toliau skaityti „Mano didelei nuostabai man netgi patiko dirbti ir gyventi kaime“

Trūksta studijų žinių – laukiu nesulaukiu penkto kurso!

tautvileAplankėme Tautvilę, kuri jau daugiau kaip mėnuo dirba Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje „Atžalynas“ . Tautvilė fermoje, kurioje laikoma 113 pieninių veislių telyčaitės ir  166 melžiamos karvės, atlieka ne tik veterinarinius darbus – stebi bandos sveikatą –  jai teko išmokti  ir šėrimo bei veisimo procesų valdymo.

Ankstesnį interviu su Tautvile skaitykite čia.

 

Paprašiau Tautvilės smulkiai papasakoti, ką ji veikia nuo ankstaus ryto ir vėlaus vakaro.

Gyvenu Panevėžyje, 18 km nuo ūkio. Keltis tenka pusę šešių, nes 7 valandą jau laukia darbas.  O darbe rutininės pareigos – rujų stebėjimas, šviežapienių temperatūros matavimas, pagalba šėrikui (ūkyje įdiegta nauja šėrimo sistema, todėl tenka padėt darbuotojams maigyti išmaniuosius prietaisus), duomenų suvedimas į kompiuterinę programą, darbo planavimas ir optimizavimas ir dar galėčiau daug vardint. Jau patyriau, kas iš pasakojimų atrodo smulkmena, dažniausiai atima daugiausiai darbo laiko. Toliau skaityti „Trūksta studijų žinių – laukiu nesulaukiu penkto kurso!“

Man patinka melžti karves!

mingaudas

Vasara jau įpusėjo… Grupelė entuziastingų, aktyvių, tikslingai planuojančių savo karjerą LSMU Veterinarijos  akademijos studentų intensyviai pluša įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Aplankėme Mingaudą, kuris jau  mėnesį ŽŪB “Piktupėnai” (Pagėgių rajonas) dirba melžėju.

 

 

Labai smalsu būtų sužinoti, kokia tavo darbo diena, kokius darbus kasdien atlieki, ką naujo išmokai?

Į darbą keliuosi trečią valandą nakties ir su visais privalomais atšvaitais dardu iki savo darbo vietos –  ŽŪB „Piktupėnai“ fermos –  kurioje laikoma apie 330  melžiamų karvių. Melžimas prasideda 4 valandą, tad prieš darbą dar išgeriame arbatos, pasitikriname, ar brigadininkė nepaliko nurodymų dėl kai kurių karvių, ir tada kimbame į darbą. Melžimo aikštelėje dirbame dviese. Tik pradėjus man dirbti, melždavome tris su puse valandos, bet man pramokus melžimo – jau pasimelžiame ir per 3 valandas. Tas pusvalandis gal ir neatrodo labai daug, bet ryte būna gera grįžti namo kad ir truputį anksčiau. Toliau skaityti „Man patinka melžti karves!“

Iš aukštakulnių basučių į guminius batus – savo noru

IMGP1506Niekas nesupranta, labai stebisi ir džiaugiasi, kaip žmogus iš miesto gali sumąstyti atvažiuoti gyventi į kaimą ir dar norėti dirbti tokį purviną darbą“, – apie savo vasaros atostogas „Rugpienių kaime“ pasakoja kaunietė studentė Indrė, vasaros atostogoms pasirinkusi atokų Lumpėnų kaimą Pagėgių rajone.

 

 

Egzotika ir apsisprendimas

– Nežiūriu į tai, kaip pramogų iškeitimą į darbą. Vasara ūkyje man yra savotiška egzotika, todėl nekantriai laukiau mokslo metų pabaigos ir darbo ūkyje pradžios, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos būsima ketvirtakursė Indrė. – Be to, kiek galima atostogauti? Jau laikas žiūrėti pirmyn į ateitį ir veikti.

Aktyvi studentė, įsijungusi į Žemės ūkio praktikų akademijos vykdomą projektą, šią vasarą panoro atlikti savanorišką praktiką Pagėgių rajone, ŽŪK “Lumpėnų Rambynas”, o nuo sekančių metų žada įsitraukti ir į mokslinę veiklą. Toliau skaityti „Iš aukštakulnių basučių į guminius batus – savo noru“

Universitete gautas žinias norėsiu pabandyti pritaikyti ūkyje

donatasPenktakursis Domas šiuo metu veterinarijos žinias gilina ir baigiamąją praktiką atlieka Varėnos rajono žemės ūkio bendrovėje „Tėviškė“.
Prieš jam išvykstant į ūkį, paprašėme Domo pasidalinti savo mintimis.

Pernai praktiką atlikai R.Vitkausko ūkyje. Ar  praktikos metu gautos žinios, patirtis pravertė studijuojant universitete?

Universitete pritaikyti praktikos metu gautų žinių nelabai įmanoma, nes ūkyje įgaunama praktika, o universitete teorija, taigi iš praktikos į teoriją žinias verčia tik mokslininkai, o studentai teorines žinias stengiasi versti praktinėmis 🙂 Greičiau atvirkščiai, išmokau universitete dalykų, kuriuos norėsiu pabandyti pritaikyti ūkyje.

Pernai R. Vitkausko ūkyje daugiausiai teko galvijų nagas drožti, ko norėtum išmokti šiais metais žemės ūkio bendrovėje „Tėviškė“?

Norėčiau atlikti baigiamojo darbo praktikinę dalį. O ko išmoksiu, jau priklausys nuo to, kas pasitaikys ūkyje, niekad nežinai, ką naujo pamatysi. Niekada stengiuosi nieko nesitikėti, kad po to nenusivilčiau.

Šiemet baigei 5 kursą, ką planuoji veikti baigęs studijas?

Planuoju susirasti darbą ūkyje. (red. pastaba  „Norėčiau įsitvirtinti viename dideliame ūkyje, po to plėsti veiklos sferą – būti rajono veterinarijos gydytoju. Dirbant rajone tu esi lyg po didinamuoju stiklu, gali daugiau ir įvairesnių atvejų pamatyti, suformuoti save kaip daktarą“, – praeitais metais pasakojo Domas).

Ką manai apie papildomus savęs tobulinimo mokymus,  seminarus?

Šiais metais profesinėje srityje neteko niekaip savęs tobulinti, deja, tiesiog neatradau laiko. Beje tai daryti patapo sunkiau po to, kai praeitą vasarą padirbėjau ūkyje.  Kai pabūni ūkyje ir matai ten iškylančias problemas, pradedi domėtis, nes tau to reikia ir tai gali pritaikyti. Būtent tos žinios ir išlieka geriausiai. O pastebėjau, kad seminarai, kuriuose dalyvavau ankščiau, nelabai davė vaisių, nes dabar jau nieko iš jų neprisimenu, nes tiesiog neteko jų pritaikyti.

Veterinaro profesija suteikia galimybes išvengti nuobodaus darbo

monikaMonika mums parašė tiesiai iš Vengrijos, kurioje visus metus mokėsi pagal Erasmus mainų programą. Būsimoji penktakursė praktiką atliks kiaulyne (UAB Saerimner, Lekėčių filiale).

Papasakok apie save ir savo pomėgius.

Esu 4 kurso veterinarinės medicinos studentė ir niekada nesigailėjau dėl savo būsimos profesijos pasirinkimo. Visada stengiausi gerai mokytis ir tai nebuvo labai sunku, kai studijos patinka. Po trejų metų universitete gavau galimybę du semestrus praleisti Vengrijoje pagal ERASMUS studentų mainų programą, kur motyvacija dar labiau padidėjo. Ši patirtis, galima sakyti, apvertė mano mažą pasaulį aukštyn kojomis. Toliau skaityti „Veterinaro profesija suteikia galimybes išvengti nuobodaus darbo“

Praktika gali padėti atrasti savo kelią

mingaudas LSMU VASA narys, aktyvus visuomenininkas, būsimasis veterinaras Mingaudas jau prieš Jonines išvyko į Pagėgių rajone įsikūrusią ŽŪB „Piktupėnai“. Priminsime, kad ši praktika Mingaudui jau yra antroji, o jis ką tik baigė antrąjį kursą. Prieš metus vaikinas praktinių žinių sėmėsi ŽŪB „Pelaniškiai“.

Mingaudo pasiteiravau, ar praktikos metu įgytą patirtį jis pritaikė studijų metu.

Praktikoje įgyta patirtis tikrai pasitarnavo antrajame kurse. Tokius dalykus kaip veisimas bei zoohigiena buvo labai įdomu mokytis, nes visa teorija jau buvo sutikta fermoje. Taip pat visada būdavo lengva nuspręsti, kokia tema rašyti referatą ar savarankišką darbą – tema dažniausiai būdavo susijusi su galvijais.

Jau antrus metus vyksti į savanorišką praktiką, ko norėtum išmokti šiais metais?

Šiais metais važiuoju į fermą siekdamas padirbėti melžimo aikštelėje bei veršelių šėrime, auginime ir jų priežiūros srityje. Atsilaisvinęs nuo šių darbų stengsiuosi padėti vet. gydytojui prižiūrėti nagas, atlikti gimdos masažus. Taip pat tikiuosi pratęsti savo darbą su sėklintoju.

Studijuojantiems veterinariją norėčiau palinkėti, jog per vasaros atostogas turėtų galimybę padirbėti veterinarijos srityje ir apsispręsti į kokią sritį nori krypti – stambiųjų ar smulkiųjų 🙂