Radau tai, ko ieškojau, ir nuėjusi tokį ilgą kelią nežadu suktis atgal

indreEsu penkto kurso veterinarinės medicinos studentė, „Herdsman school“ pradėjau pabaigusi ketvirtą kursą. Praeitais metais taip pat teko praktikuotis, tačiau tos praktikos metu daugiau laiko praleidau prie bandos valdymo, rujų stebėjimo ir sinchronizavimo, bei kasdienio veterinarinio darbo. Šią vasarą viskas buvo išties kitaip.

Kodėl sugalvojai dalyvauti „Herdsman school“?

Pasirinkau savo ateitį sieti su stambiais gyvuliais, konkrečiai karvėmis, todėl nesvarbu ar būsiu veterinarijos gydytoja ūkyje, ar būsiu fermos vedėja, ar užimsiu bet kokias kitas pareigas – privalau išmanyti visus gamybinius procesus tam, kad būtų pasiekti maksimalūs rezultatai ir užtikrinama gyvulių bei fermos darbuotojų gerovė. Todėl kai man pasiūlė sudalyvauti šioje programoje – sutikau.

Kokius modulius baigei? Ką naujo išmokai?

Šią vasarą baigiau du modulius: melžimą į linijas ir veršių auginimą. Pradžiai užsigriebiau pačius sunkiausius, kad vėliau lengviau būtų. Pirmiausia, išmokau labai daug apie save. Turiu omenyje kiek fiziškai ir svarbiausia morališkai galiu pakelti. Buvo sunku, bet atidaviau viską ką galiu ir tuo pačiu pasiėmiau viską, ką galėjau. Dirbau saitinio laikymo fermoje, todėl išmokau pastebėti rujas šitaip laikomų karvių pagal duodamo pieno kiekį, elgseną, net pakitusį žvilgsnį. Kasdien dirbant ir liečiant tas pačias karves su jomis susigyveni, jas pažįsti ir net menkiausias pokytis duoda signalą apie karvės sveikatą ir fiziologinę būklę. Be abejo teko kasdien susidurti su didžiausiu priešu – mastitu. Išmokau jį pastebėti ir gydyti, susipažinau su įvairiomis jo atsiradimo priežastimis iš praktinės pusės. Taip pat daug sužinojau apie įvairias priemones ir aparatus naudojamus melžime geriausiems rezultatams pasiekti.

Vėliau, po atrodo amžinybę trukusių dviejų mėnesių, perėjau prie veršių auginimo. Šis modulis užtruko kiek mažiau nei mėnesį. Įsivaizdavau, jog tai bus žymiai lengvesnis darbas nei melžimas, tačiau netrukus supratau, kad nuo vilko peršokau ant meškos. Tiek daug atsakomybės už kitą gyvybę dar neteko turėti, o tos gyvybės juk tokios trapios! Šio modulio metu susipažinau su viskuo, pradedant veršiavimusi ir krekenų melžimu, baigiant veršių atjunkymu ir pardavimo procesu. Jeigu melžime vyrauja situacijos „yra mastitas – nėra mastito“, tai veršių auginime nuo tų situacijų įvairovės galva sukasi: viduriuoja, nuo ko viduriuoja, ką daryti, kad neviduriuotų, gaišta, nuo ko gaišta, kaip girdyti, kiek girdyti, kokia reikiama krekenų temperatūra, kokia reikiama pieno temperatūra, ir, jeigu tęsčiau, sąrašas plėstųsi į abi puses.

Su viskuo teko susidurti, viską teko daryti, todėl jeigu reikėtų, visada galėsiu pamokyti darbuotojus, kaip teisingai atlikti darbą, ar netgi juos pavaduoti ištikus nelaimei. Tokia ir yra šio projekto esmė – paruošti tokius žmones, kurie ir vienui vieni likę fermoje sugebėtų išlaikyti tvarką ir gamybinių procesų tęstinumą.

Praėjo keletas mėnesių. Kokie įspūdžiai liko po modulių pabaigimo?

Praktikos metu ir jai pasibaigus buvau viena didelė emocijų bomba. Tačiau praėjus keliems mėnesiams emocijos nusistovėjo ir galiu vėl blaiviai mąstyti. Tai buvo pats sunkiausias darbas, kokį man yra tekę ir greičiausiai teks dirbti. Todėl jaučiu didžiausią pagarbą šiuos darbus dirbantiems žmonėms. Ant šių žmonių pečių, įskaitant ir šėrikus, krenta visa atsakomybės našta. Viskas, pieno kokybė, pieno kiekis, veršelių priesvoris, gyvulių sveikata didžiąją dalimi priklauso nuo šių žmonių, taigi, jeigu jie atliks darbą teisingai – ir veterinarų nereikės.

Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi pabaigusi šiuos du modulius. Išmokau labai daug iš gamybinės praktinės pusės, ką galiu derinti su teorija, išmokta studijų metu, ir galėsiu puikiausiai pritaikyti ateityje.

Ar galvoji kitą vasarą mokytis toliau „Herdsman school“ ir savo ateitį siejate su herdsmano specialybe?

Kitą vasarą turėsiu atlikti baigiamąją veterinarinę praktiką, todėl daugiausia koncentruosiuosi į gyvulių gydymą, ligų profilaktiką ir panašiai. Tačiau, jeigu bus laiko, norėčiau daugiau sužinoti apie šėrimą.

Be abejo sieju savo ateitį su herdsmano specialybe. Ilgą laiką blaškiausi ir nebuvau tikra, ką noriu gyvenime veikti. Radau tai, kuom tikrai nuoširdžiai domiuosi ir nuėjusi tokį ilgą kelią nežadu suktis atgal.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *