Mano didelei nuostabai man netgi patiko dirbti ir gyventi kaime

jurgita2Jurgita buvo pirmoji studentė išvykusi atlikti savanoriškos praktikos į Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovę pagal Žemės ūkio praktikų akademijos vykdomą socialinį projektą. Birželio pirmomis dienomis Jurgita jau sukinėjosi bendrovės fermose, kuriose auginama virš 2000 galvijų. Po pusantro mėnesio trukusios praktikos būsima Gyvulininkystės technologijų magistrantūros antrakursė jau namie. Jurgita mums papasakojo apie patirtus džiaugsmus ir vargus ir pridūrė, kad tikrai buvo verta dalį savo atostogų skirti gamybinei praktikai.

 

Pirmiausiai paprašiau Jurgitos smulkiai papasakoti jos darbo dieną. Kada kėlėsi, kokius darbus dirbo, ką naujo išmoko, kas padarė didžiausią įspūdį, kas labiausiai patiko praktikoje.

Net nebuvau įsivaizdavusi, kaip dirbama tokioje didelėje bendrovėje. Labai nerimavau, kaip man seksis ten pritapti prie darbuotojų. Bet pasirodo be reikalo, nes jie nemažiau už mane pergyveno ir nerimavo. Aš buvau pirmą kartą praktikai priimta studentė.

Mano rytas prasidėdavo 5.50 val., prieš 7 val. išeidavau iš bendrabučio, 7.00 val. būdavau fermoje, darbo diena trukdavo 8 val. Atvažiavus į fermą  sužinodavau, kur šią dieną dirbsiu t.y. kurioje fermoje padėsiu nudirbti šios dienos suplanuotus darbus.

Pirmąją savaitę mokė  ir rodė, ką darbuotojai (vedėjas, selekcininkė) dirba ir už kokį darbą jie yra atsakingi. Viską darėme kartu – aš mokiausi dirbti tokioje didelėje fermoje (auginama virš 2000 galvijų iš jų apie 600 melžiamų karvių). Abiejose fermose buvau atsakinga už pieno matavimą, pieno kiekio apskaičiavimą, pieno  rodiklių surašymą, pieno išleidimą  ir atidavimą pieno perdirbimo įmonei ir viską,  kas susiję su pienu. Dariau kontrolinį pieno paėmimą.

zibartonys2Selekcininkei  padėdavau suženklinti veršelius. Atskirinėjau karves, kurias po veršiavimosi reikia ginekologiškai patikrinti ar jos yra sveikos, taip pat  surasdavau pagal numerius karves arba telyčias, kurias reikia sėklinti. Dalyvavau karvių ir telyčių  dviejų mėnesių nėštumo tyrime echoskopu, kurį atliko atvykęs LVA darbuotojas.   Važiavau į laukus žiūrėti, ar ne per šlapia, ar  ne per sausa žolė ir ar galima dėti tranšėjas. Dengiau žolės siloso tranšėją.

Paskutiniąją savaitę netgi teko  dalyvauti raciono sudaryme, taip pat padėti veterinarui suleisti karvėms vitaminus ir sulašinti lašelinę. Tai sukėlė man didele nuostabą, ir be abejo  labai patiko. Patiko padėti daryti metų auditą t.y. surašyti visų galvijų individualius numerius.

Man viskas buvo nauja ir  įdomu pajausti fermos darbo pulsą iš arti. Ačiū žemės ūkio bendrovės Žibartoniai vadovybei  ir Žemės ūkio praktikų akademijai už suteiktą galimybę patirti, kaip vyksta gyvenimas fermoje…

Kaip sekasi studijų metu gautas žinias pritaikyti praktikos metu?

Iš pradžių atrodė kaip atėjus į egzaminą, kad nieko nepamenu ir iš vis nieko nežinau, bet praėjus kelioms dienoms, atgijo kažkur užslėptos teorinės žinios, kurias visai neblogai pasisekė panaudoti  praktiškai.

Papasakok kokį nuotykį ar ryškesnį įvykį nesusijusį su dirbtu darbu fermose.

Įdomus įvykis nutiko pačią pirmą dieną,  tiksliau įsimintiniausia buvo mano pirma kelionė į  šiaurės Lietuvą.  Buvo sutarta su bendrovės direktoriumi, kad  prieš prasidedant praktikai atvyksiu apsižiūrėti ir  pasikalbėti su būsima praktikos vadove.  Interneto pagalba susiradau, kur yra Žibartoniai, o jie yra  šiaurės Lietuvoje nuo Kauno nutolę apie 100 kilometrų. Tai reiškia, kad kelionė automobiliu truks apie pusantros valandos. Bet deja ji truko nei daug nei mažai, o 2,5 valandos. Tiesiog pasiklydome. O pasirodo ne taip jau lengvai surandami Lietuvos kaimeliai.

Ar nerimavai, kaip seksis sutarti su vyresniais bendradarbiais, kaip jie reaguos į jauną nepatyrusią studentę?

Atsisveikinant vieni kitiems prisipažinome, kad jie taip kaip ir aš labai nerimavo, kaip man seksis. Iš pradžių atrodė pusantro mėnesio labai jau daug, ne tik jiems, bet ir man. Bet šis laikas prabėgo kaip viena diena. Buvo labai šaunus kolektyvas, kuris padarė viską , kad aš puikiai jausčiausi darbo aplinkoje ir bendraudama su bendradarbiais. Visi jie mane priėmė nuoširdžiai ir su meile. Tai paprasti ir nuoširdūs žmonės. Atsakydavo į visus mano užduodamus kartais ir kvailokus klausimus.

Kaip praleisdavai laisvalaikį? Gal susiradai naujų draugų?

Pirmą savaitę būnant  praktikoje, nekaip jaučiausi, nes po darbo vasaros vakarai ilgi, o įdomių užsiėmimų neturėjau. Tad pirmąją savaitę skaičiau metodinę literatūrą, vėliau  atšilo orai, namuose nesinorėjo būti. Kitame kaime radau smagų vandens telkinį – Liaudos tvenkinį, prie kurio ir deginausi. Aplinka prie telkinio labai gražiai sutvarkyta, įrengta poilsiavietė –  net nesitikėjau, kad kaime gali būti taip gražu. Ten ir susipažinau su  naujais draugais. Nežinau kodėl, bet po praktikos nenorėjau palikti šito nuostabaus kaimo ir jo aplinkos. Tai dar savaitėlę apsistojau pas naująją draugę. Buvo labai smagu. Net keista, kaip greitai pripratau prie kaimo aplinkos. Nors savęs niekada neįsivaizdavau kaime. 🙂

Po šios praktikos galbūt pasikeitė tavo požiūris į būsimas karjeros galimybes?

Prieš praktiką savęs net neįsivaizdavau dirbančios kaime, ypač fermoje. Bet iškėliau sau iššūkį ir išvažiavau į fermą. Nemaniau, kad galėčiau gyventi kaime, maniau, kad kaimas ne man, nors gyvenu priemiestyje ir keletą gyvūnų auginu. Galvojau, kad be miesto negalėčiau nei dienos ištverti. Bet mano didelei nuostabai man netgi patiko dirbti ir gyventi kaime. Dabar žinau, kad galėčiau dirbti panašioje fermoje.

Kelios mintys pabaigai…

Labai pergyvenau, kad šioje vietoje ankščiau nė vienas studentas nesilankė. Ir šiaip pirmą kartą važiavau į tokią didelę fermą. Bet vedėja ir selekcininkė užsiminė, kad aš joms patikau, kad manim  nenusivylė ir  laukia atvykstant kitą kartą. Manau taip ir bus kitais metais.

Džiaugiuosi susipažinusi su tokiais paprastais, nuostabiais žmonėmis, kurie nuoširdžiai dalinosi savo žiniomis.  Buvo smagu diskutuoti apie fermą ir su ją susijusiomis temomis. Jie tuoj pat į užduotą klausimą atsakydavo vizualiai.

Gyvenime vienoje vietoje tiek daug gandrų nebuvau mačiusi…

Noriu padėkoti už tai, kad priėmė vasaros savanoriškai praktikai  – Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės direktoriui Audriui Kliučininkui , už nuoširdų bendravimą ir suteiktas žinias –  praktikos vadovei Dinai Ramanauskienei, fermos vedėjui Dominykui Katkui, fermos selekcininkei Vaidai  Katkienei, fermos vedėjai Irenai. Veterinarams Vigintui, Dariui ir Rolandui.