Trūksta studijų žinių – laukiu nesulaukiu penkto kurso!

tautvileAplankėme Tautvilę, kuri jau daugiau kaip mėnuo dirba Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje „Atžalynas“ . Tautvilė fermoje, kurioje laikoma 113 pieninių veislių telyčaitės ir  166 melžiamos karvės, atlieka ne tik veterinarinius darbus – stebi bandos sveikatą –  jai teko išmokti  ir šėrimo bei veisimo procesų valdymo.

Ankstesnį interviu su Tautvile skaitykite čia.

 

Paprašiau Tautvilės smulkiai papasakoti, ką ji veikia nuo ankstaus ryto ir vėlaus vakaro.

Gyvenu Panevėžyje, 18 km nuo ūkio. Keltis tenka pusę šešių, nes 7 valandą jau laukia darbas.  O darbe rutininės pareigos – rujų stebėjimas, šviežapienių temperatūros matavimas, pagalba šėrikui (ūkyje įdiegta nauja šėrimo sistema, todėl tenka padėt darbuotojams maigyti išmaniuosius prietaisus), duomenų suvedimas į kompiuterinę programą, darbo planavimas ir optimizavimas ir dar galėčiau daug vardint. Jau patyriau, kas iš pasakojimų atrodo smulkmena, dažniausiai atima daugiausiai darbo laiko.

Mano dabartinis darbas yra kokybinis savęs ugdymas. Žiūrint iš šalies į darbus fermoje  viskas paprasta: melžimas, šėrimas, valymas, kratymas. Tačiau planuojant šiuos darbus iškyla nenumatytos situacijos. Taigi to ir mokausi – rasti optimaliausius sprendimus, kai iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę ir ekonomiškai naudingesnę.

Studijų žinios.. Trūksta dar jų :)) laukiu nesulaukiu penkto kurso!

Ar konfliktų su vyresniais bendradarbiais nekyla?

Iš pradžių buvo  sunku susišnekėti su bendradarbiais. Žinoma, niekas nenori klausyti jaunos piemenės, o dar ir pasitikėjimo savimi trūksta – juk nieko čia neišmanau. Tačiau žodis po žodžio ir šiuo metu gražiai su visais sutariam. Labai džiaugiuosi dėl to.

Kokių pramogų susigalvoji laisvu po darbo metu?

Tiesa tokia, kad čia tik laukai laukai laukai ir viskas. Čiobrelių ieškojau užleistuose plotuose, naivu 🙂 Gerai, kad bent maudytis yra kur. O miesto  (red. pastaba – Panevėžio) dar nemačiau, nėra kada. Po darbo grįžtame vėlai, jau niekas nebedirba. Puse akies mačiau, kad galima baidares išsinuomoti ir Nevėžiu pasiplaukioti, dar žirgynas yra,  tačiau vėl viskas atsiremia į laiko pasiskirstymą. Jei laiko būtų, tai ir veiklos išspaustume.

Ar įsivaizduoji save dirbančią šiame ūkyje po studijų baigimo?

Tikrai taip, čia įmanoma karjeros galimybes atrasti. Patinka šita ferma, gal dėl to, kad pripratau, gal dėl to, kad daug pastangų įdėjau, kad suprasčiau viską ir įsigilinau į smulkmenas. Todėl ūkis atrodo savas ir jaukus.