Noriu kuo daugiau įgyti patirties, kuo daugiau pamatyti įvairesnių atvejų ir neleisti laiko veltui

virginija„Tai ir yra tikroji praktika, turiu pati galvoti, kaip padėti gyvūnui, surasti sprendimą, nėra kam perleisti darbų. Labai džiaugiuosi, kad manimi taip pasitiki, kad per prieš tai buvusias praktikas užsitarnavau ūkio valdžios pasitikėjimą, ši praktika leidžia man save išbandyti“ – įspūdžiais dalijosi būsima veterinarijos gydytoja Virginija, kitais metais rankose turėsianti diplomą.

Į ŽŪB  „Kiemeliai“ važiuoji jau 3 metus iš eilės. Kuo šis ūkis tau patinka?

Išskirčiau du pagrindinius veiksnius, kodėl važiuoju į šį ūkį ir kodėl jis man patinka. Pirmiausiai, tai yra vet. gydytojas, kurio patirtis yra begalinė, kuris yra puikus praktikos vadovas, iš jo semiuosi žinių ir patirties. Patinka, kad jis taip išsamiai paaiškina, visus man rūpimus klausimus, pamoko, kaip geriau atlikti manipuliacijas su gyvūnais, smagu, kad su juo galim padiskutuoti veterinariniais klausimais. Labai džiaugiuosi, kad susipažinau su šiuo vet. gydytoju, kad jis visuomet man padeda, net studijų metu, jei man atsiranda, koks klausimas ar neaiškumas, bet kada galiu jam paskambinti ir jis visuomet man padės.

Kitas svarbus veiksnys, lemiantis mano apsisprendimą yra, jog šis ūkis nuolat juda į priekį. Atvykus šią vasarą į ūkį, buvau maloniai nustebinta, ūkis labai pasikeitęs, jame daugiau naujovių, žymiai daugiau gyvulių. Nors nuolat palaikau ryšį su veterinaru, tai apie ūkio gyvenimą ir naujienas daugiau ar mažiau žinau, bet tai, ką pamačiau atvykus po metų mane maloniai apstulbino.

Prašau papasakok, kokius darbus per šių metų praktiką tau tenka atlikti ūkyje kiekvieną darbo dieną.

Šią vasarą (kaip ir praeitų praktikų metu) atostogų išleidau  fermos vedėją, taigi atlieku jos darbą, o taip pat šią vasarą, pirmą kartą, atostogų išleidau ir veterinarą, taigi mano darbo diena susideda iš jų abiejų pareigų darbų atlikimo.

Keliuosi kaip ir studijų metu 06:50, kadangi mėgstu ramiai, neskubėdama pavalgyti pusryčius. Tuomet minu 6-7 min. dviračiu į fermą, darbą pradedu 8 valandą, baigiu  19 arba 20 valandą, dirbu visas savaitės dienas. Tačiau būna ir taip, kad spėju tik grįžti iš darbo namo ir skambina, kad reikia mano pagalbos ir aš vėl važiuoju į fermą arba, kai jau susiruošiu eiti pietauti, paskambina ar atbėga melžėja, kviesdama pagelbėti.

Pirmiausiai atvykusi į darbą suteikiu veterinarinę pagalbą gyvuliukams, kuriems mano pagalba būtina skubiai, t.y. ekstra atvejai. Dažniausiai tai  – lašalinių pastatymas, pagalba veršiavimosi metu ar po jo. Jei skubių atvejų nėra, tuomet susirenku informaciją apie sergančius gyvūnus, kuriuos gydysiu dienos metu, kuriems nėra skubu suleisti vaistus būtent šią minutę, taip pat susirenku informaciją apie apsiveršiavusias karves ir gimusius veršelius, veršeliams susegu įsagus.

Atvykus rytiniam pienovežiui priduodu pieną (vedėjos darbas) – užpildau lydraštį, pamatuoju pieną, paimu pieno mėginius, išleidžiu pieną iš šaldytuvo, pajungiu plautis šaldytuvus. Kadangi ūkis primelžia daug pieno,  pienovežis atvažiuoja antrą kartą – per piet, taigi vėl priduodu pieną.

Po rytinio pieno pridavimo einu gydyti sergančias ar nusilpusias karves, joms, priklausomai nuo susirgimo, nusprendžiu kokius vaistus skirsiu, tuomet suleidžiu vaistus į veną, raumenis, po oda ar sugirdau. Galiausiai  einu pas veršelius, jiems taip pat, priklausomai nuo susirgimo, suleidžiu vaistus arba veršelius nuraginu, juos vakcinuoju. Tenka gydyti gyvūnus su įvairiais susirgimais – medžiagų apykaitos sutrikimai, kraujavimas, traumos ir šlubavimas ir kt.

Radus laisvą minutę einu tvarkyti dokumentų (vedėjos darbas), suvedu duomenis apie užtrūkintas, sergančias karves, veršelius, apsiveršiavimus, gyvulių judėjimą į ,,Uniform” programą. Taip pat suvedu duomenis apie prieauglio atsivedimą, pardavimą, gyvulių pardavimą skerdykloms ir kitus įvykius į ,,Ūkinių gyvūnų registravimo informacinę sistemą”.

Atvykus pirkėjams parduodu veršelius, išrašau važtaraščius, paruošiu dokumentus karves išvežant į skerdyklą. Taip pat iš vedėjos darbų atlieku darbų organizavimą, prižiūriu, kad darbai judėtų į priekį, nurodau kada ir kurias karves užtrūkinti ar pervaryti.

Šią vasarą susirgo kelios melžėjos, tad suorganizavau, kad kitos melžėjos pamelžtų karves. Taip pat esant laisvai minutei susitvarkau vaistus, pasiruošiu sąrašą vaistų, kurių reikia užsakyti ir perduodu informaciją veterinarui, kad jis užsakytų vaistus arba atlieku gyvūnų vitaminizaciją. Tada ateina jau ir vakarinio gydymo metas, einu pas veršelius ir karves, suleidžiu jiems reikalingus vaistus.

Virginija, tu tiek daug dirbi, ar randi laiko laisvalaikio pomėgiams?

Stengiuosi išnaudoti laisvą laiką naudingai, todėl po darbo, jei veterinaras važiuoja pas žmones gydyti jų gyvūnų, aš važiuoju kartu. Noriu kuo daugiau įgyti patirties, kuo daugiau pamatyti įvairesnių atvejų ir neleisti laiko veltui.

Į ŽŪB „Kiemeliai“ ūkį važiuoji trečią vasarą iš eilės, turbūt jau spėjai susidraugauti su  fermos darbuotojais?

Su bendradarbiais sutariu puikiai, jie manęs neišskiria, nei, kad aš esu jaunesnė, nei, kad studentė, jie yra prie manęs pripratę ir priima mane kaip savą, visuomet kreipiasi į mane, kai jiems reikia mano pagalbos, taip pat aš galiu visuomet į juos kreiptis, kai man reikia pagalbos iš jų.

Šiais metais gyvenu pas veterinarą namie, gyvenimo sąlygos puikios, turiu savo kambarį, jaučiuosi kaip namie. Kadangi veterinaro šeima jau gerai mane pažįsta, mes puikiai sutariame, mane maloniai priėmė, esu tarsi jų šeimos narys.

Kaip įsivaizduoji savo karjeros galimybes? Ar norėtum dirbti šiame ūkyje baigusi studijas?

Esu ryžtinga, siekianti savo tikslo, todėl savo karjeros galimybes vertinu teigiamai, noriu dirbti pagal savo specialybę ir, manau, kad ir taip bus, kadangi veterinarijos gydytojai ypač reikalingi, o jų darbas labai svarbus. Džiaugiuosi, kad taip manimi pasitiki veterinaras ir direktorius, šios vasaros praktika galutinai sudės visus taškus. Išleidusi veterinarą atostogų, aš galiu išbandyti savo jėgas, surasti atsakymus į klausimą ar aš galiu dirbti šiame ūkyje, ar aš tinku ūkiui – ūkio valdžiai. Žinau sritis, kurias reikia tobulinti, bet įgūdžiai ir patirtis ateis su laiku, su nuolatiniu darbu.

Profesiniam tobulėjimui tu skiri labai daug  laiko ir pastangų...esi puikus pavyzdys jaunimui.

Tobulinu save profesinėje srityje labai įvairiai, tiksliau, galbūt, pasakysiu labai stipriai. Priešingai nei dauguma studentų, neleidžiu veltui savo laiko renginių organizavimui ir studentų atstovybėms nepriklausau, o tobulinu save mokslo srityje – vykdau mokslinius tyrimus, kadangi mokslo pasiekimai leidžia judėti į priekį. Pyktis ima skaitant, kai studentai rašo: ,, nuo kitų metų pradėsiu užsiiminėti moksline veikla”, jie siekia tik kuo lengviau baigti universitetą, kadangi trys paprasti, dažniausiai tikrosios mokslinės vertės neturintys straipsniukai, yra užskaitomi kaip magistrinis baigiamasis darbas. Aš tokio tikslo neturėjau ir neturiu, man mokslo sritis ir moksliniai tyrimai yra atsipalaidavimas ir savęs tobulinimas.

Vykdydama mokslinius tyrimus padedu mokslininkams vykdyti jų projektus, kurie susiję ne tik su gyvūnais, bet ir su žmonėmis. Paskutinį kartą pagelbėjau LSMU Medicinos akademijos profesoriams vykdyti mokslinius tyrimus. Be mokslinių tyrimų dalyvauju kursuose – mokymuose, rudenį buvau išvykus į Latviją į dviejų savaičių mokymus apie zoonozes.

Taip pat dalyvauju seminaruose, tačiau juos atsirenku, dalyvauju, tik informatyviuose, tokiuose, kuriuose išklausytą informaciją galėčiau panaudoti, pritaikyti ar ateityje bus naudinga. Nesimėtau, esu susikoncentravus, kadangi planuoju dirbti su stambiais gyvūnais, tai į seminarus einu dažniausiai į tuos, kurie yra susiję su galvijais arba moksliniais tyrimais. Vien per šiuos mokslo metus buvau šešiuose seminaruose.