Pagal išsilavinimą esu veterinarijos gydytoja, studijas baigiau 2015 metų kovo viduryje. Herdsmanų mokyklą pradėjau dar neturėdama diplomo rankose – nuo šių metų vasario pradžios.
Pirmiausiai pasirinkau „Melžimo į linijas“ modulį. Savaitę mokiausi melžti su patyrusia melžėja, po to į melžimo liniją stojau viena melžti 90 karvių Panevėžio rajono „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovėje. Taip melžiau du su puse mėnesio. Per tuos mėnesius pažinau visa bandą, nes buvau pakaitinė melžėja. Dvi dienas melždavau vieną grupę, o kitas dvi dienas – kitą. Melžimas leido pažinti patį gyvulį, pamatyti karvę iš arčiau. Supratau, kad taisyklingai melžiant negadinamas gyvulys, sumažėja mastito pavojus.
Vėliau vieną mėnesį dirbau Vaškų ūkyje, Pasvalio rajone. Ten gilinausi į karvių gydymą, gavau sėklinimo ir veršingumo tyrimo ultragarsu pradmenis.
Toliau sekė dviejų mėnesių trukmės „Veršelių priežiūros“ modulis. Pasimokiusi kelias dienas iš veršininkės, stojau girdyti veršiukų. Išmokau zonduoti tik gimusius veršelius, naudotis krekenų šildytuvu, pieno pasterizatoriumi. Išties, kaip svarbu veršiukus girdyti tinkamos temperatūros pienu, laikyti sausai ir švariai. Jei šių paprastų taisyklių laikytųsi fermos darbuotojai, veterinarijos gydytojui darbo beliek neliktų.
Jau įsisavinau ir „Gyvulių priežiūros“ modulį, išmokau dieninio ir naktinio prižiūrėtojo darbus. Turėjau viena likti fermoje per naktį stebėti gyvulius, skirstyti pašarus ir priimti veršiavimus.
Lapkričio pradžioje pabaigiau „Melžimo įrangos valdymo“ modulį, nors jam įsisavinti numatyti du mėnesiai, aš operatoriaus darbus išmokau per dvi savaites. Supratau, kaip svarbu, kad melžimo įranga būtų tvarkinga, nes tai įtakoja naujų mastitų atsiradimą, o pieno kokybė būtent priklauso nuo operatoriaus atsakingumo ir kruopštaus darbo.
Mokantis visų šių modulių visą laiką gretimai įgavau žinių ir patirties, reikalingos „Herdsmano“ moduliui: atlikau veterinarijos gydytojos darbus, mokiau naujus darbuotojus, juos konsultavau ir taisiau jų klaidas.
Prieš mėnesį patyriau tikrą gyvenimišką egzaminą, kuriame teko panaudoti visas savo žinias ir iki šiol sukauptą patirtį – tris savaites dirbau beveik 300 melžiamų karvių fermos vadove. Buvau atsakinga už tinkamą fermos funkcionavimą, joje auginamus ir melžiamus galvijus, už darbuotojus – už viską. Daug teko bendrauti su darbuotojais, juos priimti, atleisti, pavaduoti susirgus, skirstyti darbus, spręsti iškilusias įrangos gedimo ir kitas problemas, palaikyti ryšį su tiekėjais, stengtis, kad visi darbai būtų vykdomi teisingai ir laiku. Buvo labai sunku, bet viskas pavyko puikiai. Dabar jau niekas nebaisu.
Taip, savo ateitį planuoju su herdsmano specialybe ir man visai nedaug beliko, kad juo tapčiau. Šis žmogus turi išmanyti daug daugiau nei paprasta fermos vedėja. Jis turi daug daugiau patirties ir supratimo, nes yra dirbęs visus ūkio darbus pats.
Vasario 1 dieną pradėjusi mokslus Herdsmanų mokykloje nelabai supratau, kas ta ferma, kaip vykdomi darbai, bet eidama vieną po kito modulius supratimas didėjo ir tai leido augti kaip asmenybei. Šiuo metu ūkyje dirbu jau 10 mėnesių ir planuoju pabaigti, tą ką pradėjau. Beliko įsisavinti melžimą aikštelėje, šėrimą ir pabaigti „Herdsmano“ modulį, kuriam dar reikės skirti nemažai laiko, įsisavinant sėklinimą, veršingumo ultragarsu tyrimą.
Kamilė