Žemės ūkio praktikų akademija

Siekdama perimti geriausią praktiką iš užsienio šalių, Žemės ūkio praktikų akademija įsteigė Herdsmanų klubą, kurio pagalba pieno ūkio darbuotojai galės kelti kvalifikaciją, tobulinti vadybinius ir techninius įgūdžius, pasidalinti žiniomis, patyrimu.

Pirmasis Herdsmanų klubo susitikimas įvyko 2014 m. kovo 6 d. seminaro “TIK DU ŠĖRIMO RACIONAI: užtrūkusioms ir melžiamoms karvėms” metu. Iš seminare dalyvavusių 56 žmonių, daugiau nei pusė panoro tapti šio klubo nariais. Žemės ūkio praktikų akademijos projekto dalyvės, LSMU VA studentės Virginija ir Tautvilė dalyvavo pirmajame Herdsmanų klubo susitikime.

„Deja, tačiau lietuvių kalboje dar nėra žodžio, apibūdinančio „herdsmaną”. Ir ne nuostabu, nes tai žmogus, apie kurį sukasi visas ūkio gyvenimas. Į herdsmano pareigas įeina ir gydymas ir vadyba. Ir štai pagaliau kalasi pirmosios šios specialybės užuomazgos. Seminaras kartu buvo ir herdsmanų klubo pirmasis susitikimas. Klubo tikslas: padėti žemės ūkio specialistams plėsti žinias, didinti kompetenciją, dalintis informacija. Šis klubas skatina išeiti už vieno ūkio ribų. Patirtimi reikia dalintis, rengti pristatymus, su kitais srities specialistais keistis informacija. Tuo pačiu turėti savo ilgametės praktikos ir teorijos žinių pagrindą, tačiau nebijoti priimti naujovių, kurias atneš herdsmanų klubo susitikimai”, – pasakojo Tautvilė, pirmoji iš studenčių, įstojusių į Herdsmanų klubą. Toliau skaityti „Pirmasis „Herdsmanų klubo” susitikimas”

Žemės ūkio praktikų akademijos projekto dalyvės, LSMU VA studentės Virginija  ir Tautvilė  dalyvavo seminare „TIK DU ŠĖRIMO RACIONAI: užtrūkusioms ir melžiamoms karvėms“, kuris vyko 2014 m. kovo 6 d.

Seminaro metu galvijų šėrimo proceso valdymo ekspertas Teun Sleurink (Olandija-Amerika)  didžiausią dėmesį skyrė melžiamų karvių šėrimui: raciono skaičiavimams, pašarų ir atsargų valdymui, pašarų kokybės ir drėgmės stebėsenai, dalintuvo ir guoliaviečių įtakos įvertinimui. Seminaro pabaigoje pranešėjas pateikė optimaliai sudarytus ir išbandytus karvių šėrimo racionų variantus.

Virginiją sužavėjo pranešėjo Teun Sleurink kompetencija, mokėjimas bendrauti ir įtraukti publiką. „Šaunu, kad kviečiami lektoriai iš užsienio valstybių, tuomet galima palyginti jų patirtį, taikomus darbo metodus su mūsų šalies. Norint judėti į priekį, reikia judėti su naujovėm, naujienom ir idėjom, bandyti jas pritaikyti arba modifikuoti savo darbą, siekiant gauti dar geresnį rezultatą. Lektorius buvo puikus, lengvai bendrauja su žmonėmis, lengvai dalinasi savo patirtimi, patiko tas, kad neskaito tekstų, o kalba iš paties, jam skaidrių net nereikėjo, matėsi, jog jaučiasi kaip savas“, – savo įspūdžius dėstė būsima veterinarijos gydytoja. Toliau skaityti „Studenčių įspūdžiai iš seminaro”

Vasara – vieniems ilgai lauktų atostogų, kitiems – darbymečio metas. Tačiau vasarą dirbti galima ne tik dėl finansinės naudos, bet ir dėl turimų universitete įgytų įgūdžių tobulinimo. Ir kada praktikuotis ir dalyvauti įvairiuose projektuose negu studijų metu. Jog jau po pirmojo kurso ne tik galima, bet ir naudinga tobulėti praktikos metu įrodė dabartinis LSMU VA veterinarijos studijas kremtantis antrakursis Mingaudas Urbutis, kuris jau pirmąją savo vasarą praktikavosi Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovėje „Pelaniškiai” (bendrovės pavadinimas kilęs iš vietovės, kurioje yra įsikūrusi pavadinimo).

Viskas vis tiek prasidėjo nuo sprendimo pasirinkti veterinaro specialybę. Kas tokiame sprendime turėjo daugiausia įtakos?

Daugiausia įtakos renkantis veterinaro specialybę turėjo vasaros praleistos kaime pas močiutę ir nuo vaikystės mane supantys augintiniai.

Galbūt būsiu ne pirma užduodanti šį klausimą, tačiau kodėl jau pirmąją savo studijų vasarą nusprendei darbuotis ūkyje?

Jau pabaigęs patį pirmą kursą norėjau atlikti praktiką, nes manau, jog geriausiai išmokstama yra dirbant. Taip pat norėjosi pamatyti kaip vyksta darbas fermoje ir norėjau užsiimti tuo, kas susiję su mano studijomis.

Toliau skaityti „Ūkiai nori sau „užsiauginti” būsimą daktarą”