Veterinarijos gydytojas yra tam, kad gyvūnas nekentėtų

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Susitikome su Živile, kuri gamybinės praktikos šią vasarą sėmėsi ŽŪB Vaškai. Esi minėjusi, kad iš praktikos tikiesi suvokti, ar šis darbas tau tiktų, tai ar baigusi studijas pasiryžtum dirbti su galvijais?

„Tikriausiai kiekvienas studentas ar moksleivis galėtų pasakyti, kad vasaros atostogos – tai džiaugsmingiausias laikas metuose, kai nereikia kvaršinti sau galvos dėl mokslų, atsiskaitymų ar egzaminų maratono. O galima ilgai miegoti, linksmintis iki soties ir daryti ką tik širdis geidžia. Tačiau mano atostogos buvo visai kitokios, dėl ko aš labai džiaugiuosi. Atlikau papildomą praktiką – dirbau ŽŪB Vaškai, tai man buvo puiki galimybė įsitikinti ar ateityje noriu sieti savo darbą su stambiais gyvūnais, taip pat pagilinti teorines žinias bei įgyti daugiau praktinių įgūdžių, kas padės siekiant aukštumų savo specialybėje.

Į praktiką nuvykau baigusi du kursus veterinarinės medicinos studijų programos. Reikiamų įgūdžių beveik neturėjau, nes nesimokėme įvairių disciplinų, kurios tiesiogiai susijusios su gydymu, o ir praktiniai įgūdžiai menki, kadangi per metus buvo vos keletas budėjimų stambių ir smulkių gyvūnų klinikoje. Tiesą sakant, ne tik nesuvokiau ką reiškia gydyti, bet dar ir neturėjau gyvenimiškos patirties gyventi kaime ir pažinti jo privalumus bei trūkumus, pasinerti į darbus susijusius su stambiais gyvūnais. Iš tiesų teko dirbti su daugybe galvijų, kurie pavergė mano širdį ir leido suprasti, kad galvijų ūkis mano gyvenime tapo labai svarbus vaidmuo ir ateities tikslas. Ateityje tikrai noriu dirbti su pieniniais arba mėsiniais galvijais“, – tvirtai apsisprendė jau buvusi praktikantė.

Ar galėtum įvardinti, kas padarė tau didžiausią įspūdį, kas labiausiai patiko praktikoje?

Živilė nedvejodama atsakė: „Viskas. Labiausiai patiko dalyvauti veršiavimosi procesuose, juos nustatinėti bei galimybė išvysti žvalias vešelio akis, kurioms viskas nauja, įdomu ir spindėte spindi noru gyventi. Taip pat buvo įdomu atlikti profilaktinį gydymą, tvarkyti nagas, nuraginti tiek mažus veršelius, tiek suaugusias karves. taipogi atlikinėti gimdų masažus, paruošti gyvulį sėklinimui, atlikti rektalinį tyrimą ir galiu pasakyti, kad tikrai nėra jau taip bjauru ar baisu jį atlikti, kaip visi įsivaizduoja. Visuomenėje kiek teko girdėti yra sudarytas stereotipinis įvaizdis – „gydytojas dirbantis su stambiais galvijais daugiau nieko nedaro tik kaišioja rankas galvijams į užpakalį“. Tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad toks sudarytas įvaizdis neatspindi tiesos, nes mano nuomone įkišti ranką į išangę gali kiekvienas, bet suvokti ką ten užčiuopt ir kas yra negerai, sugeba tik veterinarijos gydytojas. O norint juo tapti, reikia įdėti be galo daug pastangų ir sukaupti nemažą bagažą žinių.“

Visiems įdomu, kokius darbus tau patikėdavo atlikti, už ką buvai atsakinga per šiuos pora praktikos mėnesių?

„Tikriausiai daugelis pagalvotų, kad praktikantams niekas neduoda atsakingų darbų, kur reikalaujama atsakomybė. Tačiau mane mokantys gydytojai pasitikėjo manimi ir davė pildyti ligos istorijų žurnalus, surašinėti pacientų sveikatos būklę, tikrinti pašaro kokybę, priimti veršiavimąsi, užtrūkinti karves, jas vakcinuoti bei apžiūrėti ir rūpintis mažiausiųjų ūkio gyventojų – veršelių sveikatos būkle ir gyvenimo sąlygomis. Atsakomybės buvo tikrai daug, kadangi kiekviena gauta užduotis man buvo labai svarbi ir reikalaujanti atsakingumo, nes dėl menkiausios klaidelės kenčia ne tik ūkio savininkas ir darbuotojai patirdami nuostolius, bet kenčia ir pats gyvulys. O kaip visi žinome, gydytojas yra tam, kad gyvūnas nekentėtų“, – pasakojo studentė.

Kaip vertini savo gamybinę praktiką ŽŪB Vaškai, ar daug ko išmokai?

„Galėčiau vardinti ir vardinti, norint papasakoti visus įspūdžius ir gautą naudą praktikos metu. Bet manau svarbiausia ką išmokau – tai atlikti tinkamas procedūras, kad gyvulys nesikankintų, nejaustų skausmo, diskomforto ir būtų sveikas. Išmokau padėti suteikiant medicininę pagalbą.

Taip pat galiu pasidžiaugti puikiu kolektyvu, labai šauniu gamybos vadovu, veterinarijos gydytoju, kurie nuoširdžiai perdavė savo turimas žinias, organizavo įvairias išvykas, smagų laisvalaikį, kad šiek tiek atitrauktų nuo darbų. Ateityje tikiuosi išvykti dar ne į vieną praktiką ir jose dar geriau išmokti gydymo paslapčių. Labai noriu išmokti sėklinti, ko nepavyko išmokti per šią praktiką, nes pritrūko žinių, tačiau per mokslo metus tikiuosi jų įgauti, kad kitos praktikos metu baigčiau išmokti tai, ką pradėjau. Taip pat tikiuosi pamatyti daug sudėtingų operacijų bei retų ir sunkių ligos atvejų, jų gydymo. Nes kuo daugiau pamatai praktiškai – tuo lengviau bus susiduriant su tokiomis situacijomis, kai dirbsiu savarankiškai.

O pabaigai, norėčiau padėkoti ūkio darbuotojams už smagų laiką ir suteiktas žinias, ūkio vadovams už galimybę atlikti praktiką ŽŪB Vaškai bei Žemės ūkio praktikų akademijai – už puikią idėją ir galimybę studentams gilinti ir tobulinti savo žinias studijuojamose srityse. Tikiuosi į kitą praktiką vyksiu su tokiu pat noru ir užsidegimu kaip ir į šią, nes dar liko daug ką išmokti. Praktika Vaškuose mano gyvenime paliko ženklų ir labai gražų pėdsaką atmintyje ir asmeniniame tobulėjime“, – padėkos žodžių negailėjo Živilė.