Praktika fermoje. Pirmosios savaitės

Tautvilė mokosi valdyti modernų ultragarso skanerį

Vasaros atostogas į nelengvą veterinarijos gydytojo darbą iškeitusi Tautvilė dalijasi pirmaisiais praktikos  įspūdžiais. Liepos 2-ąją ji pradėjo darbuotis Vaškų žemės ūkio bendrovėje. Pasidomėkime kaip jai sekasi?

ŽŪB „Vaškai” – tai modernus ūkis, kurio produkcijos apimtys nuolatos auga. Todėl ir mums, praktikantams, reikia kasdien stengtis, norint kuo greičiau įsisavinti čia taikomas bandos kontrolės programas ir gydymo metodus. Susipažinome su rujos sekimo technologija, kuri leidžia nedelsiant reaguoti į padidėjusį karvių aktyvumą, nustatyti, kiek jis trunka ir numatyti optimaliausią apvaisinimo laiką.

Taip pat, naujai įsigytas, dar tik neseniai rinkoje pasirodęs, ultragarso aparatas labai palengvina veterinaro darbą – juo anksti nustatome veršingumą, vaisiaus lytį, kartais „randame” ir dvynukus, o tokios žinios padeda sumažinti veršiavimosi komplikacijų tikimybę. Ultragarso aparatu diagnozuojame metrito pradžią, kuomet klinikiniai simptomai dar nėra pasirodę, arba cistas.

Tokiais atvejais mokomės pritaikyti tinkamą gydymą, atsižvelgiant į karvės amžių, laktacijos periodą ir polinkį sirgti tam tikromis ligomis. Visi gydymai bei prevenciniai stebėjimai kruopščiai fiksuojami duomenų bazėje.

Ypač daug dėmesio skiriame karvėms po apsiveršiavimo. Taikome visas profilaktines priemones nuo ketozės, pogimdyvinės parezės. Labai didelis privalumas yra tas, kad fermoje karvės laikomos palaidos,  judėjimas greitina gimdos atsistatymą, mažiau susilaiko nuovalos.

Taigi, darbo netrūksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro – mokomės, mokomės, mokomės. Per dvi savaites čia dar nebuvo nei vienos dienos, kuomet netektų susipažinti su kokia nors naujove: tiek gydymo, tiek technologine. Labai smagu, kad ir darbuotojai nusiteikę geranoriškai – visada padeda, paaiškina, nušviečia kelią.

Sakoma, kad studentas nebe piemuo, tad stengiamės ne tik paskui karvių uodegas lakstyti, bet ir žinias paversti įgūdžiais.