Praktikos laikotarpis eina į pabaigą, suskubome sužinoti, kaip jaunajam veterinarijos gydytojui Domui, kuris gamybinių žinių semiasi R.Vitkausko ūkyje, sekasi, kokie darbai jam patikėti.
„Kai atvykau į ūkį buvo baisu, kad net nežinai nuo ko pradėti. Po kelių dienų apsipratau, susibendravau su dirbančiu veterinarijos gydytoju, ėmiausi darbo.
„Išleidau“ atostogų nagų tvarkytoją, tai jo darbą dirbu aš. Pirmas nagų tvarkymas buvo baisus, supratau, kad vien iš žiūrėjimo, kaip tai daro kitas – jokios naudos, nes kai pats paimi daryt… nežinai nei kas, nei kaip, o kai dar nėra kas pamokytų – sunku.
Džiaugiuosi, kad yra internetas. Juokaudamas sakau, kad mane nagas drožt išmokė youtube. Žiūrėjau vaizdo įrašus, kur rodo kaip reikia nagas tvarkyti, į ką reikia atkreipt dėmesį. Iš pradžių nesupratau, bet gilindamasis suvokiau, kad ne taip jau viskas sunku. Kai žinai į ką reikia žiūrėti, tai ir pamatai problemą.
O dabar paėmęs ir tikrojo nagų tvarkytojo darbą, pamatau, kad ir jis ne tobulai daro. Tada suvokiu ko išmokau. Tai jei su veterinaro darbu nepavyktų, tikrai galėčiau tvarkyti nagas“, – optimizmu tryško praktikantas.
Jau turi praktikos, ką manai, ar norėtum tokiame dideliame ūkyje dirbti veterinarijos gydytoju?
„Į veterinariją stojau su tikslu būti smulkiųjų gyvūnų gydytoju, bet jau trečiam kurse suvokiau, kad iš tikrųjų mane traukia stambieji. Noriu būti karvių specialistu. Galvijai mane žavi. Prieini prie karvės, ji sveria už tave kokius penkis kartus daugiau, bet tu vis tiek gali ją suvaldyti. Karvės protingos.
Norėčiau įsitvirtinti viename dideliame ūkyje, po to plėsti veiklos sferą – būti rajono veterinarijos gydytoju. Dirbant rajone tu esi lyg po didinamuoju stiklu, gali daugiau ir įvairesnių atvejų pamatyti, suformuoti save kaip daktarą“, – apie savo ateitį svarstė Domas.
Savo ruožtu Žemės ūkio praktikų akademija linki sėkmingai užbaigti praktiką bei siekti užsibrėžto tikslo.