Mano ateitis – gydomoji veterinarija

JūratėPraktika jau prasidėjo, lauksime pirmųjų ispūdžių. O dabar kviečiame susipažinti su antrą kursą šiais metais baigusia LSMU Veterinarijos akademijos studente Jūrate. Šią vasarą būsimoji veterinarijos gydytoja sieks naujų įgūdžių ŽŪB Vaškai.

Papasakok apie save. Kas lėmė, jog pasirinkai būti veterinarijos gydytoja?

„Tiesą sakant, nuo pat mažų dienų domėjausi gyvūnais. Pamenu savaitgaliais per televizorių apie juos rodydavo įvairias BBC laidas. Tuo metu nieko daugiau prie jo neprileisdavau – būdavo mano laikas. Turbūt būtent tos laidos ir sužavėjo mane pasaulyje egzistuojančia gyvūnų gausa ir įvairove, tiesiog įtraukė į gyvūnijos pasaulį. Nuo tada kažkur kitur savęs net neįsivaizdavau. Nuo pat vaikystės maniau jog būsiu tarp jų, padėsiu kaip galėsiu.

Be to, gyvūnai man nebuvo toks jau svetimas dalykas. Nepaisant to, kad mokyklą lankiau mieste, savaitgalius ir atostogas praleisdavau kaime pas močiutę. Mane ten labai traukė laisvė ir gamta. Taip pat nuolatos buvau gyvūnų apsupty ir man tai patiko. Negąsdindavo nei vorai, driežai ar įvairūs vabalai, kurių ten būdavo apstu. Net sutikti svetimi šunys, katės, kaimynų arklys ar veršiukas greitai būdavo apglostomi, pakalbinami ir greitai tapdavo draugais. Būvimas tarp gyvūnų mane tarsi atpalaiduodavo, pailsėdavau. Vyresnėse mokyklos klasėse buvo kilę minčių studijuoti psichologiją, vėliau mediciną. Kadangi šiose sferose reikėtų dirbti su žmonėmis, padėti jiems – gana greitai tokių minčių atsisakiau. Esu linkusi į meną, baigiau dailės mokyklą, todėl buvau apgalvojusi ir su šia sritimi susijusias studijas. Tačiau paskutiniais metais vis tik supratau, kad iš tiesų veterinarija yra ta vieta, kur privalau būti. Ir tikrai nesigailiu šio pasirinkimo“, – savo istorija pasidalino jaunoji specialistė.

Ar planuoji  savo, kaip vet. gydytojos, ateitį?

Jūratė nedelsė: „Norėčiau ateitį sieti su gydomąja veterinarija. Manyčiau, gyvūnų atžvilgiu tai daugiau apčiuopiamos naudos duodanti sritis. Juk iškilus pavojui gyvūno sveikatai ar gyvybei kreipiamasi būtent į veterinarijos gydytojus, kad šie čia ir dabar suteiktų reikiamą pagalbą. O būtent toks ir yra mano tikslas – padėti. Gaila, kad šiais laikais gana nemaža dalis gydytojų, rodos, daugiau siekia naudos sau, verslui, o ne gelbėti tuos, kurie patys apsiginti nuo žmogaus nebegali. Žinoma, yra nemažai ir tokių kurie paskiria jiems visą savo gyvenimą. Su kokiais gyvūnais, smulkiais ar stambiais, norėčiau dirbti pati kol kas dar nežinau, gyvenimas parodys. Prisisvajoti galima daug, bet, kaip žinia, ne visada viskas klostosi pagal mūsų norus. Todėl į ateitį einu žingsnis po žingsnio“.

Vis dėlto esi miesto vaikas, nebijai kaimo ir darbo jame?

„Kaimas man labai artimas. Nesuprantu, kodėl kai kuriems tai atrodo tokia baisi vieta. Man tai nuostabi vieta, iš jos parsinešiau tik geriausius prisiminimus. Visur gamta, ramu, nėra miestui būdingo triukšmo, užterštumo, nuolatinio skubėjimo kažkur. Galbūt kitus gąsdina darbas. Taip, kad kažką turėti ir išgyventi kaime dirbti reikia, ir daug. Tai nuolatinis judesys. Vis dėlto, manau, geriau tai, nei sėdėti kiauras dienas gadinant akis prie kompiuterio ar  su taurele rankoje. Esu ragavusi kaimiško darbo, bet man jis toli gražu neatrodo baisus. Juk galima pažiūrėti ir kitu kampu – savotiškas sportas“, – gerąsias darbo kaime puses vardino būsimoji veterinarė.

Kodėl nori vasarą atlikti savanorišką praktiką? Ko iš jos tikiesi?

„Paprastai vasaromis tapydavau ir pardavinėdavau paveikslus. Kol kas dar nebuvau dirbusi už namų ribų, tad šią vasarą labai norėjau išbandyti ką nors naujo, pasisukti darbo ,,virtuvėje“. Labiausiai norėjau padirbėti kur nors, kas susiję su specialybe, kaip įmanoma daugiau prisiliesti prie pasirinktos profesijos. Tai būtų naudingesnis indėlis į ateitį nei darbas bet kokioje, atsitiktinėje srityje, visiškai nesusijusioje su profesija, mokslais.

Taigi kuomet išgirdau apie Žemės ūkio praktikų akademijos projektą nudžiugau ir ilgai nesvarsčiusi nutariau sudalyvauti. Manau,  tai bus puiki galimybė artimiau susipažinti su veterinarijos gydytojo darbu, naujais žmonėmis, kraštu, patirti naujų įspūdžių. Taip pat viliuosi, kad galėsiu geriau pažinti stambiuosius gyvūnus. Nors augau kaime, jie dalyvavo mano gyvenime gana trumpai, daugiau kontaktuoti teko su smulkiaisiais žinduoliais ir paukščiais. Norėčiau praktikos metu įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie praverstų ateityje“, – reziumavo Jūratė.

Sėkmės ir lauksim praktikos įspūdžių!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *