Žemės ūkio praktikų akademijos įkūrėjos mintys apie ateitį

 Dauguma studentų, su kuriais tenka bendrauti, klausia vieno ir to paties klausimo, kaip atsirado toks projektas? Kam jis skirtas ir pan.   Kalbamės su dr. Donata Uchockiene, pieno ūkių valdymo konsultante, kuri ir įkūrė Žemės ūkio praktikų akademiją.

Kaip Jums kilo idėja pradėti projektą Žemės ūkio praktikų akademija?

„Jau daug metų dirbu su pieno ūkiais. Konsultuoju juos valdymo, reprodukcijos, veisimo klausimais. Jeigu paklausime ūkio vadovo ar savininko, kokia problema yra pati didžiausia šiai dienai, tai 8 – 9 kartus iš 10-ties išgirsime – žmonės. Žmogiškieji resursai yra labai didelė problema ūkiuose tiek kiekybine, tiek ir kokybine prasme.

Kita vertus, padiskutavus su studijuojančiu jaunimu apie ateitį, apie jų karjeros planus, į paviršių iškyla nerimas dėl galimybės pabaigus studijas rasti darbą pagal išsilavinimą. Paieškas taip pat apsunkina tai, kad nėra patirties.

Būtent šios aplinkybės: darbuotojų trūkumas ūkiuose ir tuo pačiu metu jaunimo vargai darbo paieškose ir pastūmėjo pradėti projektą, kuris padėtų vieniems surasti kitus, susipažinti dar iki tada, kai sprendžiamas klausimas, ką įdarbinti, ar kur įsidarbinti“, – sakė dr. Donata Uchockienė.

Žemės ūkio praktikų akademijos įkūrėjos paklausus, ar antrus metus besitęsiantis projektas pateisino lūkesčius, iškart sulaukėme atsakymo. „Mano lūkesčiai pasiteisino su kaupu. Jau pirmais projekto veiklos metais turėjome gražų būrį praktikantų. Ūkiai, su nerimu laukę studentų, liko patenkinti ir antrais metais tie patys ūkiai jau nusiteikę priimti dar daugiau jaunimo. Pirmų metų jaunimas taip pat grįžta ir dar būrys pasipildo naujais veidais.  Žemės ūkio praktikų akademijos idėją palaiko ūkiai ir jaunimas. Šis palaikymas ir buvo didžiausias mano išsipildęs lūkestis.“

Kas Jus labiausiai stebina, džiugina, bendraujant su šiuolaikiniais studentais?

„Tie vaikinai ir merginos, su kuriais susipažinau Žemės ūkio praktikų akademijoje, labai gerai žino, ko jie siekia. Jaunuoliai patys valdo savo studijų ir įgūdžių formavimosi procesą. Tikslingai panaudoja atostogas pasirinkdami praktiką. Negaliu daryti apibendrinimų apie visus šiuolaikinius studentus, tačiau tie, su kuriais man teko sėkmė susipažinti, yra labai brandūs tai ir stebina, ir džiugina“, – pasakojo D.Uchockienė.

Paklausus, ką galėtų patarti studentams, kurie dar dvejoja ir nežino, ar verta atlikti papildomas praktikas, Donatai iš karto kilo klausimų. „Kodėl dvejoja? Neketina dirbti pagal pasirinktą specialybę? O gal mano, kad praktika nėra reikalinga, kad ji atsiras po to, kai baigs studijas ir pradės dirbti? Jei studentai neketina dirbti pagal specialybę, tai patarčiau negaišti laiko nei praktikai, nei netinkamai pasirinktoms studijoms. Na, o dėl antrosios nuostatos drįsčiau paprieštarauti. Kai jau yra nors šiokia tokia patirtis įgyta dar studijų metu, bus daug lengviau tiek pasirinkti, tiek pradėti karjerą. Praktika –  labai geras būdas išbandyti save įvairiose srityse, atsakyti sau į klausimą, ką tiksliai norėčiau veikti baigęs studijas. O ir studijos po praktikos, kaip teigia buvę praktikantai, įgyja visai kitą kokybę.“

Ir paskutinis klausimas aktualus tiek studentams, tiek ir Jums kaip projekto vadovei – kokias projekto perspektyvas matote?

„Kol kas, greičiausiai daugiau iš inercijos, mes Žemės ūkio praktikų akademiją vis dar tebevadiname projektu. Tačiau ši diena jau rodo, kad projektas perauga į pastovią veiklą. Jau pradeda megztis idėjos apie praktikas užsienio įmonėse (ne braškių skinti, o praktikuotis pagal savo pasirinktą specialybę), apie užsieniečių praktiką Lietuvos ūkiuose. Jau pradedame gauti pirmus užsienio šalių studentų paklausimus. Gilinamės į reikalavimus ir galimybes šiose srityse. Taigi idėja plečiasi ir vystosi“, – džiaugėsi projekto vadovė.

Tikimės, kad visi Žemės ūkio praktikų akademijos planai bus įgyvendinti. O studentus kviečiame būti drąsiems, iniciatyviems ir siekti savo tikslo, praktikuotis bei tapti tikrais savo sferos specialistais.