Norint padėti sergančiam gyvūnui vien meilės neužtenka

Tai viena iš priežasčių, kodėl 25- metis Artūras, dabartinis veterinarinės medicinos 5 kurso studentas apsisprendė tapti veterinarijos gydytoju. Artūras gimė ir užaugo Kaune. Domisi medicinos naujovėmis, kompiuteriniais žaidimais,  mėgsta krepšinį.

Kodėl būdamas miesto vaikas nusprendei studijuoti veterinarinę mediciną?

Pasirinkau šias studijas, nes jau mokykloje mane tikrai domino biologija ir chemija. Mėgstu gamtą ir tai, kas yra susiję su ja. Gyvūnai, mano nuomone, yra pati neatsiejamiausia gamtos dalis, kuri teikia naudą žmogui ir įprasmina visą, kas gyva. Jie tarsi tiltas, jungiantis nebyliąją aplinką su mumis, žmonėmis, perteikdami savo nuotaikas: džiaugsmą ar liūdesį, paklusnumą ar nesutramdomą norą ištrūkti į laisvę.

Jie skirtingi, bet kartu ir tokie panašūs: nori dėmesio, gardesnio kąsnio iš tavo rankos bei rūpestingumo, kurio ne visada paprašo, bet džiaugiasi jį gavę. Tačiau vien tik suteikdamas meilę gyvūnui, nepadėsi ligos atveju jam pasveikti ar išgyventi. Todėl ir pasirinkau veterinarinę mediciną, kad galėčiau visokeriopai pagelbėti mūsų keturkojams draugams.

Pabaigęs studijas turbūt norėtum likti mieste ir gydyti naminius gyvūnėlius? 

Planuoju dirbti veterinarijos gydytoju su galvijais ir, jei pavyktų – su smulkiais gyvūnais, bet prioritetą teikčiau galvijams ir veršeliams, nes būdamas 3 – me kurse pradėjau važinėti su dėstytojais į ūkius, ten tekdavo jiems asistuoti gydant įvairius galvijų negalavimus. Savo ateitį sieju būtent tik su šia profesija, nes yra didelis noras tobulėti ir gilinti žinias šioje srityje. Dirbant tokį darbą man svarbiausia yra  geras mikroklimatas, linksmas kolektyvas ir motyvuojančios darbo sąlygos.

Na ir paskutinis klausimas, ko gi tikiesi iš praktikos?

Tikiuosi gauti kuo daugiau praktinių įgūdžių, susijusių būtent su šia profesija. Išbandyti save akušerijos, vidaus ir infekcinių ligų gydyme bei prevencijos priemonių vykdyme. Įgauti praktikos chirurgijos srityje asistuojant, ar padedant atlikti tam tikras manipuliacijas esant galimybei. Susipažinti su veterinarinių ataskaitų ir kitų dokumentų tvarkymu, elektronine bandų valdymo sistema bei ultragarso panaudojimu veršingumo diagnostikoje. Norėtųsi patirti kuo daugiau gerų emocijų, įspūdžių ir per daug nenuobodžiauti laisvalaikio metu.

Artūras drauge su Donatu pasikeisdami darbuosis po du mėnesius Vaškų ir Kiemelių žemės ūkio bendrovėse. Taip jau sėkmingai sutapo, kad praktika vaikinai pradės išmokdami dirbti su moderniu ultragarso skaneriu. Šiuos skanerius įsigyja abi minėtos bendrovės, jie bus naudojami ankstyvajai veršingumo bei įvairių ginekologinių susirgimų diagnostikai. Tikėkimės, kad praktika neatšaldys Artūro entuziazmo dirbti pieno ūkiuose.