Virginija „atsibeldė” į praktiką Pasvalyje iš Suvalkijos. Tiek aukštaičiai, tiek ir suvalkiečiai gali pasigirti stambiais, išvystytais pieno ūkiais. Ūkiai panašūs savo dydžiu, gaminamos produkcijos kiekiu, tačiau yra pakankamai skirtumų valdyme. Visad verta asižvalgyti kaip tas pats darbas atliekamas kitame Lietuvos krašte.
Papasakok Virginija apie save.
Esu LSMU veterinarinės medicinos 3 kurso studentė (būsima 4 kurso). Visą savo laisvą laiką skiriu mokslams, kadangi, manau, kad mokslas yra vienas iš pagrindinių įrankių tobulėti ir eiti į priekį, dar kitą dalį savo laisvo laiko skiriu savo draugams ir šeimai, kurie yra neatsiejama mano gyvenimo dalis.
Šiuo metu labiausiai domiuosi imunologija, kadangi imunologija, kaip ir genetika, yra pagrindinis medicinos ateities mokslų tiek žmonių, tiek gyvūnų medicinoje. Esu labai užsispyrusi, t.y. labai siekianti savo tikslo, noras įgauti naujos praktikos, įtvirtinti sukauptą 3 metų studijų ir kartu viso gyvenimo patirtį, paskatino mane važiuoti į kitą Lietuvos kraštą praktikuotis.
Visada susikoncentruoju rimtam darbui ir atlieku jį iki pabaigos. Esu linkusi labai gilintis ir ieškoti atsakymų į man rūpimus klausimus.
Kodėl pasirinkai veterinarinės medicinos studijas?
Nuo pat vaikystės domėjausi tuo nepaprastu reiškiniu – gyvybe, stengdavausi pažinti gyvūnus, tiek jų anatominę sandarą, fiziologinius poreikius, tiek jų elgesį išreiškiant emocijas – džiaugsmą ir skausmą. Stebėdavau, kaip jie prisitaiko pasikeitus aplinkos sąlygoms, esant svetimiems žmonėms, kaip jie elgiasi jiems susižeidus, kaip jie nekalbėdami žmonėms suprantama kalba stengiasi pranešti man apie jiems esantį negalavimą, sužeidimą, traumą.
Prisimenu, kai dar būdama maža praleisdavau vasaras kaime pas močiutę, stengdavausi keltis ryte anksti, kad tik galėčiau kartu su močiute eiti pas karves. Manau, todėl ir pasirinkau veterinarinės medicinos studijas, kadangi gyvūnai niekada nepasako, kas jiems negerai, ką jiems skauda, o tai mane skatina gilintis ir tobulėti.
Gyvūnų gydymas man yra ne tik operacijos ar vaistų suleidimas, norint padėti gyvūnui, tačiau tai man yra daugiau sugebėjimas suprasti ir įsigilinti į gyvūną, surasti jo trūkumus ir siekti naujų sprendimų. Savo ateitį sieju su veterinarine medicina.
Prie praktikantų būrio suskubai prisijungti įpusėjus liepai, kokie pirmieji praktikos įspūdžiai?
Prie kitų praktikantų prisijungiau vėliausiai, bet ankščiau nebūčiau galėjusi prisijungti, kadangi iki pat liepos dirbau imunologijos laboratorijoje, todėl dabar apie praktiką galiu papasakoti jau šiek tiek padirbėjus.
Praktika man patinka, ji duoda peno mano smegenims, o kartu stimuliuoja eiti pirmyn. Šioje praktikoje įgyti įgūdžiai padės man geriau, anksčiau, lengviau nustatyti įvairius klinikinius atvejus. Mano nuomone, praktika visada yra gerai ir yra labai reikalinga, norint kuo geriau suprasti bei įtvirtinti savo žinias, o praktikos įsisavinimas priklauso jau nuo kiekvieno žmogaus individualiai, čia mes kiekvienas pasirenkame ką, kiek, kaip pasiimti iš praktikos.
Džiaugiuosi labai draugišku kolektyvu: veterinaru Rimantu, sėklintoju Vidmantu, kurie visada padeda ir moko, o svarbiausia stengiasi paaiškinti kuo aiškiau man rūpimus klausimus, fermos vedėja, melžėjomis ir kitais darbuotojais, kurie visada padeda prireikus pagalbos. Praktikos metu asistentuoju gydytojui, sėklintojui, dirbu su duomenų programomis.
Sėkmės Virginija.