Svarbiausia, gavus galimybę ir puikią progą, ją išnaudoti iki galo …..

Ugnė ŠTikras miesto vaikas iš Lietuvos vidurio, Kauno, kilusi LSMU pirmakursė Ugnė savo vasaros atostogas leidžia  Pasvalio rajone, kur UAB Vikebas atlieka savanorišką praktiką.

Papasakok apie save. Kodėl pasirinkai veterinariją?

„Apie save tai, kad esu Ugnė, man 20 metų, esu iš Kauno, šiais metais LSMU VF baigiau pirmą kursą. Veterinariją pasirinkau, nes nuo mažens norėjau darbo su gyvūnais, pastoviai į namus parsivesdavau šuniukų, kačiukų. Pati irgi visą laiką kažką augindavau ir dabar auginu taksų veislės šunį ir katiną. Pamaniau, kad būtent veterinaro darbas man teiks malonumą, nes tikrai yra geras jausmas dirbt su gyvūnais, jiems padėti. Tikiu, kad veterinarija yra mano pašaukimas…” – užtikrintai atsakė mergina.

Prieš išvykstant į ūkį, mes paklausėme Ugnės, ko ji tikisi iš praktikos?

„Tikiuosi daug išmokti apie galvijus, jų elgseną, pagrindines ligas, vaistus, gydimo būdus. Taip pat pagilinti žinias bendrai apie žemės ūkį. Kad ir po pirmo kurso, bet praktika mano nuomone yra svarbi ir kuo daugiau jos įgauni, tuo geriau tau pačiam. Kadangi esu miesto vaikas, tai turėsiu progą susipažinti su gyvenimu kaime. O svarbiausia, susipažinsiu su veterinaro darbu ūkyje”, – savo mintis dėstė studentė. Toliau skaityti „Svarbiausia, gavus galimybę ir puikią progą, ją išnaudoti iki galo …..”

Studijos pasirinko mane, o ne aš jas…

ŽivilėAntrakursė LSMU Veterinarijos studentė Živilė – tikras miesto vaikas, niekada neturėjusi kaimo, tačiau visad jautusi jo poreikį, vasarą praleis ŽŪB Vaškai.

Papasakok apie save. „Esu tikras miesto vaikas, niekada neturėjusi kaimo, tačiau visuomet mane jis be galo traukė. Nuo mažumės mane supo daugybė naminių gyvūnėlių, tai buvo tarsi mano gyvenimo variklis. Dėl to ir svajojau tapti veterinarijos gydytoja, aišku visą laiką galvodavau tik apie smulkiuosius gyvūnus, nes su stambiais buvau susidūrusi tik tiek, kad matydavau juos ganyklose. Augdama pradėjau domėtis medžiokle, laukine fauna. Medžioklės varymo metu tekdavo susidurti su stambiais gyvūnais. Nors pamenu, kaip šiandieną, kai pirmą kartą ganykloje šėriau smilgomis arklį ir jis išsižiojo prie pat mano rankos –  baisiausiai išsigandau ir sakiau, jog niekada neprisiliesiu prie šio gyvūno. Toliau skaityti „Studijos pasirinko mane, o ne aš jas…”